Šįryt Pinkis išėjo iš savo antrųjų namų nė nekrustelėjęs.
Jau laukiau, kaip griebs už pavadžio prie durų, veršis lauk, paskui atakuos kaimynų duris. Nieko. Ramiai laukė, kol užsegiau petnešas, ramiai išėjo į koridorių, nepastebėjo kaimyno durų, palaukė, kol užrakinsiu duris ir nubidzeno į apačią. Po netrumpo laiko pirmą kartą galėjau atsitiesti prie durų.
Pinkis nebuvo apsnūdęs, prieš išeidamas ražėsi ir kraipėsi, atkuto. Kodėl staiga pasikeitė elgesys? Gal kad aš buvau neprabudusi ir elgiausi, kaip man išėjo, natūraliai, be nerimo?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą